Kūno kalba. Pagrindai ir išplėstinis kursas.

Šokis, baletas – Judėjimo filosofija ir prasmė

Kūno kalba. Pagrindai ir išplėstinis kursas

Visi žinome, kad mūsų kūnas kalba. Suprasti jo kalbą turime, tiek gyvenime, versle, tiek scenoje, filmavimo eikštelėje.
Ar pašnekovas mums sako tiesą, ar jis iš tikrųjų pritaria mums, kaip mus vertina? Kaip jis jaučiasi? Kiek informacijos suteikti? Ar spęsti į kampą? Kaip save teisingai pateikti? Kaip neskleisti klaidingų signalų? Kokie pagrindiniai melo ženklai? Į visus šiuos klausimus gali padėti atsakyti būtent kūno kalbos pagrindai.

Seminaro metu dalyvius filmuoja operatorius. Realiu laiku analizuojame kiekvieno žmogaus kūno kalbą, gauname teaorinės neverbalinės informacijos, atliekame įvairias užduotis, mokomės praktiškai save pateikti.

Seminaro modulis, trukmė ir vieta, paslanki indvidualiems poreikiams.

Kūno kalba. Platesnis kursas

Platesnis kūno kalbos kursas vienija praktiką su kamera, kūno kalbos pažinimą ir savęs stebėjimą kadre.
Spontaniški kūno kalbos judesiai analizuojami ir fiksuojami tiksliomis jų reikšmėmis. Įgyjamos žinios padeda pažinti savo tikrąją emocinę kūno kalbą. Tiriant savo asmenybę, įgaunamas individualus psichologinis stabilumas, tampantis stipriu pamatu profesinei asmenybės raidai

Programos tikslas:

Ugdyti laisvą, nepasitikėjimo kompleksais neribojamą, kūno kalbos pojūtį;
Gebėti smulkiai fiksuoti ir analizuoti veido išraiškas, kalbą, rankų, kojų judesius, suprasti jų priežastis;
Suformuoti savęs pažinimo ir savianalizės kadre įgūdžius. Gebėjimą save stebėti kadre, sistemingai atlikti įvairias užduotis, skirtingu laikotarpiu jas analizuoti, pastebėti praktinius skirtumus, kaupti asmeninių duomenų užfiksuotų kadruose bazę;
Išmokyti pažinti žmogaus būdą, pagrįstą įvairiomis emocijų rūšimis, besireiškiantį skirtingose situacijose ir erdvėse, stebint save ir kolegas gyvai, bei per kameros objektyvą;
Ugdyti pažinimą, kaip žmonės bendrauja tarpusavyje neverbalinėmis priemonėmis, kūno siunčiamais signalais ir kokios gali būti to bendravimo išdavos.

Po šio kurso žmonės pažins ir įprasmins pagrindinę emocijų išraiškos priemonę – kūno kalbą. Gebės ją fiksuoti, tirti ir analizuoti vaizdo įrašuose, tiek individualiai, tiek stebėdami, kontaktuodami su kolegomis, atlikdami skirtingas improvizacines užduotis;

Gebės skirti tikrąsias emocijas nuo dirbtinių;
Turės sukaupę žinių apie neverbalinį bendravimą, jo sudėtingą procesą, apimantį daug komponentų – žmogaus emocijas, žodžius, kūno judesius;
Žinos kaip analizuoti ir vertinti savo asmeninius bruožus, minčių bei veiksmų priežastingumą, taip pat įvardinti ir apibūdinti savo pagrindines tikrąsias savybes.
Bus sukaupęs teorinių ir praktinių žinių individualiame darbe su kamera, asmeniniame vaizdo įrašo analizavime, bei jo eksplikavime.

Temos:

Kūno kalbos pristatymas, temos ištakos.
Kūno kalbos teorinė dalis.
Individualių improvizacinių pratimų atlikimas su kamera.
Savianalizės, bei kūno kalbos pritaikymas užduoties metu tiriant kolegą.
Vystoma likusi kūno kalbos teorijos punktų seka.
Video medžiagos – kūno kalbos tema peržiūra. Dokumentinių darbų, susijusių su kūno kalbos temomis apžvalga.
Kūno kalbos teorinės dalies pritaikymas, užduoties metu tiriant kolegą. Stebint kito žmogaus gestus, mimikas, pozas. Bendravimo metu mokomasi suprasti verbalinius ir neverbalinius derinius.
Individualių pratimų atliktų su kamera analizavimas.

Seminarų trukmės ir vietos, paslankios indvidualiems poreikiams.

Teikiami ir privatūs kūno kalbos (neverbalinio bendravimo) kursai.

Dainininkams

Teikiamos individualios ir grupinės paskaitos. Skirtos tiek operos artistams, tiek pop dainininkams, bei kitiems scenos meno atlikėjams.

Jų metu išmokstama: laisvai jaustis scenoje; nevaržomai judėti kūrinio atlikimo metu; artistiškai pateikti esamą medžiagą; gebėti analizuoti muzikinę, bei siužetinę liniją; asmuo išmoksta valdyti, kontroliuoti, bei visapusiškai “pažadinti” savo emocinę raišką; esant poreikiui, parenkama sceninė forma, bei vizualas atliekamam kūriniui (kūriniams).

Seminaras, kurio metu pagrindinis tikslas – išlaisvinti atlikėjų fiziką ir kūno emocijas.

LAISVAS KŪNAS, ERDVĖS PAJAUTIMAS, EMOCIJŲ KAITA.

I – a seminaro dalis. Laisvas kūnas.

Speciali mankšta su pratimų seka – skirta kūno budinimui, pajautimui, bei laisvam ašies stabilizavimui.
Tempimo ir atsipalaidavimo pratimų komplektas vygdomas nuo galvos, kaklo, rankų iki kojų, pėdų bei viso kūno pajautimo eiga. Ši mankšta skirta žmonėms neturintiems aktyvaus fizinio paruošimo. Tai jautrių pratimų seka, siekianti ramiai, neskubant pajausti kūno dalis, atsikratyti įtampos sprando bei stubro srityse. Amortizacija paremtų pratimų seka, iš kūno pašalinamos sustagarėjusios zonos, žmogus atsipalaiduoja ne tik fiziškai bet ir psichiškai. Laisvas kūnas veda prie laisvos psichikos, o tai begalo svarbu kiekvienam asmeniui siekiančiam profesionalumo savo buvime, bei atlikimo technikoje.

Tikslas – kūno paruošimas laisvam ir nevaržomui būviui, bet kokio pobūdžio veiksme.

II – a dalis. Erdvės ir partnerių pajautimas.

Kontakto su aplinka, esama lokacija, partneriais, bei daiktais užduočių seka – vystymas.
Lavinimas kaip tinkamai naudotis ir laisvai bei kokybiškai būti įvairiose erdvėse, veikiant su įvairiais partneriais, duotybėmis, ar aplinkybėmis.
Įvairios užduotys atliekamos poromis, tam tikromis grupėmis ir masiškai.
Taip pat akcentuojamas seminaro dalyviu partneriavimo gebėjimas, kuris akivaizdžiai neišvengiamas daugybėse situacijų. Kontaktinės improvizacijos pagrindas – dviejų arba keleto žmonių sąveika, jiems tiesiog sekant paskui kintantį kontakto tašką. Kiekvienas žmogus turi savitą, unikalų judėjimo stilių, todėl kontaktinės improvizacijos metu susitikus žmonėms vienoje erdvėje gimsta improvizuotas, tam tikras judėjimas, kurį galima vadinti šokiu. Šios seminaro dalies metu bus pateikiami kontaktinės improviozacijos pagrindai.Taip pat partneriavimo esminės užduotys, bei įvairūs žaidimai su erdve.

Tikslas – dalyvavimo grupėje, sceninio išsidėstymo, bei partnerio (kontakto su juo) pajautimo svarba, asmeninės ir bendros erdvės skirtumų.supratimas. Veiksmų ir atoveiksmių analizė.

III – a dalis. Emocijų kaita.

Improvizacinių pratimų seka, akcentuojanti veido bei kūno emocinę kaitą, jų svarbą, partneriavimo, bei komandinio darbo metu. Viso to eigoje vyksta pažinimas ir išlaisvinimas fizinio bei emocinio kūno pateikimo.
Žmogus turi daugybę emocijų rūšių iš kurių yra 50 pagrindinių t.y. pyktis, baimė, nuostaba, pasibjaurėjimas, viltis, džiaugsmas, skausmas ir t.t…Būtent šiomis emocijomis ir jų staigia, arba lėta kaita yra remtos specialios užduotys, kurių metu vyksta poriniai ir grupiniai pratimai. Jų metu pateikiamos netikėtos situacijos, kurios dalyviams neleidžia mąstyti, o verčia veikti tą pačią sekundę, tam kad būtų ugdoma galimybė vystyti ir žadinti savyje slypintį netikėtumą, jį gebėti išlaisvinti ir juo tikslingai pasinaudoti tinkamu laiku, bei tinkamoje vietoje. Užduotys akcentuoja, ne tik darbą su veidu, bet pajungia visa kūną į vientisą emocinę iškrovą. Kuri yra begalo svarbi kiekvienam artistui ypač daininkui. Kadangi tekstas, tiek vokalinis tiek poetinis kartais atlikėja užblokuoja. Šių pratimų tikslas padaryti sintezę technikinės savirodos su emocine. Muzikinės dvasinės linijos jungimas su fizine, bei psichine. Tai įtaigaus atlikimo, emocinės ir neverbalinės meistrystės lavinimas.

Tikslas – kūno fizinių ir emocinių būsenų laisvumas, artistiškumo progresavimas, indvidualios fantazijos lavinimas, gebėjimas būti su “čia ir dabar” esančiais partneriais, situacijomis ir užduotimis, ekstremalių būsenų kontroliavimas, sintezė dvasinio ir fizinio atlikimo.

Viešo kalbėjimo pagrindai

Teikiamos individualios ir grupinės paskaitos. Skirtos tiek politikams, teisininkams, žurnalistams, prekybos agentams, tiek televizijos laidų ar renginių vedėjams, oratoriams, bei kitiems kalbėjimo meną tobulinti norintiems asmenisms.

Eigoje pateikiama: dikciją lavinantys pratimai, mokomasi reguliuoti emocinę skalę, preleminariai supažindinama su paralingvistikos pagrindais (T.y. mokslas tiriantis šneką lydinčias ypatybes), pateikiami kūno kalbos ir gestikuliacijos niuansai, lavinamas laisvas minties dėstymas, vystymas, bei formavimas.

Žmogaus vidinė laisvė

Teikiamos individualios ir grupinės paskaitos. Skirtos bet kokios profesijos žmogui, jaučiančiam diskomfortą savo veiskmuose, bendravime, partneriavime.

Seminaro metu išmoksite: laisviau valdyti kūną; jausti aplinką ir kontaktą su partneriu; bus ugdomas erdvės pajautimas. Taip pat pateikiama improvizacinių pratimų seka, akcentuojanti veido bei kūno emocijų kaitą, jų svarbą, partneriavimą (kontaktavimą su kolegomis) bei komandinį darbą. Lavinamas gebėjimas būti su “čia ir dabar” esančiais partneriais, situacijomis ir užduotimis, ekstremalių būsenų kontroliavimas.Viso to eigoje vyksta pažinimas ir išlaisvinimas fizinio bei emocinio kūno pateikimo.

Užduotys atliekamos poromis, grupėmis ir masiškai.

Šokis, baletas – Judėjimo filosofija ir prasmė

I –

Teikiamos grupinės ir indvidualios paskaitos šokėjams (įvairaus amžiaus) atliekantiems vienokio ar kitokio stiliaus vaidminis, bei įvairaus pobūdžio choreografinius numerius. Artistams , paaugliams besiruošiantiems konkursams, bei kitiems šokėjams, norintiems suprasti ir įprasminti esamo personažo realizavimą arba jo sukurimą.
Judesio atlikimo prasmės ir filosofijos reikšmingumas neatsiejamas nuo vientiso kokybiško būvio scenoje, per daug neiškeliant į aukštumą TIK technišką atlikimą. Šiais laikas šokis vis labiau tampa sportu.
Tikslas – to išvengti. Būnant ne tik šokėju, bet ir atlikėju. Šokio sritije atlikimo, bei būvio veiksme, tokie aspektai, kaip analizė, filosofija ir psichologija, gan dažnai pamirštami.

Šių paskaitų tikslas įprasminti ir sureikšminti kiekvieną judesį, gesta, žvilgsnį, emocinį perteikimą, bei muzikos simboliką. Analizės bei specialių pratimų sekos metu atlikėjas supras dėl ko ir kam atlieka tam tikrus fizinius junginius. Išmoks gebėti juos analizuoti,bei pateikti fikisofiškai ir prasmingai.

II –

Teikiami grupiniai ir indvidualūs specialios mankštos užsiėmimai.
Marija Simona Šimulynaitė, 24 metus profesionaliai šokio baletą, neoklasinikį baletą, šiuolaikinį šokį, Lietuvos ir užsienio teatruose. Metų bėgyje, remiantis ilgamete fizine praktika, buvo iškristalizuota speciaili, jos pačios sukurta mankšta, kuri yra remtina tempimo, jogos, atsipalaidavimo ir vibraciniu spiruokliavimu paremtų pratimų rinktine, pasak režisierės choreografės, tai labiausiai priimtina kazdieniniam kūno tonusui, ir gerai nuotaikai suaktyvinti. Šią mankštą pati Marija praktikuoja kiekvieną rytą, nuolatos ją tobulindama.

Tikslas – po mankštos jaustis komfortabiliai. Išjudinti vietas kurios dažnai būna sustabarėjusios, dėl statiškų darbų pobūdžių, jaustis laisvai, nevaržomai, bei elegantiškai.